✨ Viktorija Voronovaitė-Kazlauskė
Gerbiama mokyklos bendruomene, mieli mokytojai, švenčiame ypatingą progą – mūsų mokyklos 70-ąjį jubiliejų. Tai ne tik garbingas skaičius, bet ir gyva istorija, kurią kūrė daugybė mokinių, mokytojų ir visų, prisidėjusių prie šios mokyklos augimo ir klestėjimo.
Kaip buvusi mokinė, su didžiule pagarba ir dėkingumu prisimenu čia praleistą laiką. Tai buvo vieta, kurioje įgijome ne tik žinių, bet ir vertybių, išmokome siekti svajonių, nebijoti iššūkių ir tikėti savimi. Mokyklos mokytojai ne tik perteikė žinias – jie įkvėpė, vedė pirmyn ir ugdė mūsų asmenybes. Tapau pedagoge. Tai nebuvo spontaniškas pasirinkimas, o ilgas ir brandus suvokimas, kad noriu būti tuo žmogumi, kuris skatina jaunus žmones tikėti savimi, siekti žinių, užsibrėžtų tikslų bei augti kaip asmenybėms. Ventos gimnazijoje sutikau mokytojus, kurie ne tik mokė, bet ir parodė kokia prasminga gali būti pedagogo profesija – ugdyti, įkvėpti, padėti atrasti savo kelią to ieškančiam. Jų atsidavimas, kantrybė ir gebėjimas matyti kiekviename mokinyje potencialą paliko neišdildomą pėdsaką mano širdyje. Pasirinkti pedagogo profesiją – tai pasiryžti ne tik mokyti, bet ir ugdyti, ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti. Tai kelias, kuriame kiekviena diena kupina atradimų, iššūkių ir mažų stebuklų. Mokytojas yra daugiau nei dalyko žinovas – jis yra vedlys, kuris padeda jaunam žmogui atrasti savo kelią, tikėti savimi ir drąsiai svajoti. Jo žodžiai, pavyzdys ir širdies šiluma dar ilgai lydi mokinius po to, kai mokyklos durys užsiveria.
Šiandien linkiu Ventos gimnazijai ir toliau būti šviesos ir žinių šaltiniu, mokytojams – kantrybės ir įkvėpimo ugdant jaunąją kartą, o mokiniams – smalsumo, drąsos ir atkaklumo siekiant savo tikslų. Tegul ši mokykla dar ilgus metus išlieka vieta, kurioje gimsta gražiausios svajonės ir didžiausi siekiai. Tegul kiekviena karta, peržengusi jos slenkstį, išsineša tikėjimą savimi ir drąsą kurti!