✨Povilas Kuprys
✨Veikla, pasiekimai. Šiuo metu nedirbu. Yra toks įdomus užsiėmimas pabaigus karjerą – amžėti. Visą gyvenimą mokaisi, studijuoji dirbi, gyveni, o kai pabaigi karjerą, pradedi amžėti. Šiuo metu kuriu, esu kūrėjas – poezijos, prozos ir kasdien rašomų gyvenimo potyrių. Siekiau visko, ką galėjau ir norėjau, kol pasiekiau – tapau kūrėju. Nuostabiais amžėjimo metais (nuo 2017m) išleidau tris poezijos knygas ir vieną tomą smulkiosios prozos.
Esu baigęsVilniaus universitetą, dirbau N. Akmenėje, Kauno mokyklose mokytoju, mokyklos direktoriumi, universitetuose – VDU, KTU, doktorantūros studijos ir apginta disertacija Edukologijos srityje, darbas LSMU, LSU ir ketveri metai Briuselyje, kur teko atstovauti ir būti pirmuoju Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovu Europos Sąjungoje (2007 – 2011).
✨Prisiminimai apie Ventos mokyklą. Ventos vidurinėje mokiausi nuo 1961m. Prisiminimai apie pirmuosius mokytojus nuostabūs, pagarbūs, pilni žavesio. Esu kažkur rašęs apie keliolika savo nuostabiausių to meto mokytojų – nuo pirmojo mokytojo Prano Sejavičiaus ir direktorės Lujytės iki fizinio lavinimo mokytojo Boleslovo Statkaus, nuostabiosios spaliukų šokių ratelio vadovės ir pionierių choro vadovo Gintausko. Ventos mokytojai davė daug ne vien dalykine prasme, bet žmogiškąja, bendravimo kultūros, empatijos, palaikymo, pastiprinimo, gyvenimo suvokimo ir branginimo prasmėmis.
Mokykloje, kaip sužinojau vėliau, mane buvo įsimylėjusios dvi merginos Dalia ir Sigutė, o aš spėjau įsimylėti tik vieną. Gal susitiksime per mokyklos 70-mečio minėjimą…
✨Palinkėjimas. Noriu moksleiviams ir mokytojams palinkėti, jog kai išvažiuosite iš Ventos ar baigsite mokslus ar darbą Ventos mokykloje, jumyse liktų daug Ventos visą jūsų likusį gyvenimą. Dar daugiau, negu jos nešiojuosi aš savo eilėse po daugiau nei 50 metų.
VENTAI
Einu lengvai
Tarsi migla
Virš pievų prie Ventos
Ir atėjau lėtai
Iš ryto prie savo upės
Mėnulio dar neišsemtos
Ir nusimaudžiau
Visas – upės migloje
Palietęs tėkmę ir švelnumą
Upės dugno vagoje
Ir upė, apkabinus
Savo glėbyje
Prasitarė man tyliai
Trumpąja trieile:
TURIU TAVE
MYLIU TAVE
KURIU TAVE
Tu visas upės vandenyje
Aš tavyje – tu manyje
Švenčiausia upė teka
Pasaulio amžinybėje
Ir vėl lengvai
Tarsi balta migla
Skaidrėju,
Apgobtas tarsi skarele
Virš pievų prie Ventos
ARTĖJU.