Neringa Ubartienė
2004 metais paskutinį kartą išgirdau skambutį savo mokykloje – Ventos vidurinėje. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tai buvo visai nesenai. Daug metų prabėgo, daug ką yra prisiminti…
Baigus mokyklą pasirinkau socialinio darbo studijas Mykolo Romerio universitete, vėliau įgijau ir teisės magistro laipsnį. Po studijų Vilniuje atvykau gyventi į Telšius, pradėjau dirbti Telšių rajono savivaldybės administracijoje. Daugiau kaip dvylika metu praleidau dirbdama socialinės paramos srityje, prieš beveik dvejus metus savo jėgas išmėginti buvau pakviesta į Telšių rajono savivaldybės mero komandą. Iššūkių ir veiklų netrūksta, bet jie skatina tobulėti ir judėti pirmyn, suteikia naujų patirčių ir galimybių.
Savo mokyklai esu dėkinga ne tik už įgytas žinias ir gebėjimus, kurie labai dažnai praverčia ir šiandien, bet labiausiai dėkoju už čia sutiktus žmones, kurie buvo šalia, mane mokė, padėjo augti visomis prasmėmis. Su didžiule pagarba ir šiluma visada prisimenu savo mokytojus. Šiandien jau puikiai suprantu kokį sunkų ir atsakingą gyvenimo kelią jie pasirinko., kiek atsidavimo ir atsakomybės iš jų pareikalauja mokytojo darbas.
Grįžtant prisiminimais atgal į mokyklos suolą, negaliu nepaminėti ir klasės draugų. Patys gražiausi prisiminimai iš mokyklos – tik kartu su jais. Draugystės, pykčiai ir ašaros, išdaigos, peštynės, pirmos meilės, renginiai ir kelionės – tiek visko patirta! Nors sako, kad šiais laikais klasės susitikimai nebemadingi ir mano artimoj aplinkoj retai kas juos beorganizuoja, mūsų laida susitinka reguliariai – kas penkerius metus. Labai džiaugiuosi, kad išsibarstę ne tik po visą Lietuvą, bet ir kitas Pasaulio šalis, norime ir galime susitikti. Nors ir taip retai pasimatydami, visada turime apie ką pasikalbėti, ką prisiminti, o juoko ir gerų emocijų būna tiek, kad ir kitą rytą po klasės susitikimo skauda skruostai.
Gera turėti tokius klasiokus, kurių neišskiria nei laikas, nei atstumas…
O pabaigai savo mokyklai noriu palinkėti tik vieno – būti tarsi tuo uostu, iš kurio išplaukus, visada norisi į jį ir sugrįžti, kur esi pasiilgtas ir laukiamas.